Bendras gyvenimas nesusituokus – jokia naujiena bet kurios lyties asmenims. Kuo pora ilgiau gyvena kartu, tuo sudėtingiau pasidaro atskirti įgytą turtą kaip asmeninį. O kartais turtas sąmoningai įgyjamas kartu investuojant abiejų lėšas, darbą, vienam rūpinantis visa bendra buitimi, vaikais, kad kitas galėtų uždirbti daugiau pinigų bendram tikslui. Į klausimą, kas nutinka su tokiu turtu, kai vienas sugyventinių miršta, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Eglė Morkūnienė.
Skaitytoja klausia:
– Su savo antrąja puse gyvename kartu jau 6 metus, tačiau nesame susituokę. Mūsų santykiai yra kaip bet kurios kitos šeimos, tad natūralu, kad visus pinigus leidžiame bendroms reikmėms. Būna, kad tenka remontuoti ir butą, kuriame gyvename ir kuris priklauso mano draugui asmeninės nuosavybės teise. Nesinori apie tai galvoti, bet kartais susimąstau: jei vyrui kas nors atsitiktų, nejaugi aš atsidurčiau gatvėje? Ar sugyventiniai gali paveldėti vienas kito turtą?
Atsako LJAA narė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė:
– LR Civilinis kodeksas numato, kad paveldėti, t. y., perimti mirusio fizinio asmens turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises įpėdiniai gali dviem būdais: pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.
Paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės). Taip pat ir tiesiogiai kraujo ryšiu nesusiję, tačiau labai artimi asmenys – įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis. Tam tikrais atvejais įstatyminiu įpėdiniu tampa valstybė.
Lietuvoje galiojantis reglamentavimas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą teisės partneriui, ar vadinamajam sugyventiniui. Jam palikimas gali būti paliktas tik testamentu.
Mirtis ir testamentas
Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui. Tačiau tokios teisės nėra partneriui (sugyventiniui).
Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams. Jei sugyventinio turtą iš esmės sudaro tik smulkūs buities daiktai, paprastai ginčų nekyla. Tačiau jeigu turtą sudaro būstas, automobilis ar bendrai kurtas verslas – sugyventinis (partneris) gali turėti pagrįstą lūkestį į dalį tokio turto, kuris sukurtas kartu.
Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas toks turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui. Tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą. Pavyzdžiui, sugyventiniams kartu įgijus namą, galima įrodinėti, kokia jo dalis priklauso pergyvenusiam sugyventiniui, o kokia – velioniui.
Teismų praktika
Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu. Tai yra kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise. O kurie buvo įsigyti su tikslu, kad jie liks asmenine kurio nors sugyventinio nuosavybe. Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai. Taip pat nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, patvirtinantys bendrą darbą, kuriant nuosavybės teisės objektą, tiek intelektualus darbas, prisidėjimas žiniomis ir tai patvirtinantys duomenys.
Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą. Tai gali būti ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas. Juk visiškai gyvenimiška, kad vienas sugyventinių atlieka namo statybos darbus, o kitas sukuria sąlygas šiam turėti laiko tokiems darbams. Nes prižiūri jų bendrus vaikus, tvarko nuomojamus namus, apmoka sąskaitas ir aprūpina šeimą maistu. Tokias aplinkybes galėtų įrodyti banko sąskaitų išrašai, susirašinėjimai, liudytojų parodymai.
Bendras verslas
Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą, pavyzdžiui, vieno partnerio (sugyventinio) vardu įsteigtoje įmonėje abu prekiauja ir uždirba pinigus pragyvenimui. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla). Apibendrindama, norėčiau priminti, kad testamento sudarymui amžius nėra svarbus, o keičiamas jis gali būti neribotą skaičių. Gyvenimas yra dinamiškas ir nenuspėjamas. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto. Juolab kad jam dar reikės išgyventi ir skausmingą emocinę netektį.
PASTABA.
Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.
Jeigu turite klausimų ir norite pasikonsultuoti, kviečiame susisiekti.